Šilinės bistro "Keltininkas"

Šilinės bistro "Keltininkas" Istorinės vietos įkvėptas šeimos verslo restoranas.

PARLEZ-MOI D'AMOUR: KALBĖK SU MANIMI APIE MEILĘ!APIE MEILĘ TĖVYNEI, KELIONĖMS, NAUJOMS PAŽINTIMS IR ATRADIMAMS!“…prancūz...
28/04/2026

PARLEZ-MOI D'AMOUR: KALBĖK SU MANIMI APIE MEILĘ!

APIE MEILĘ TĖVYNEI, KELIONĖMS, NAUJOMS PAŽINTIMS IR ATRADIMAMS!

“…prancūzės mažiukės ir gana dailios. Daugiausia brunetės. Labai mėgsta dažytis. Kai važiuoji Paryžiaus požeminiu traukiniu, kur elektros šviesa pro vagono langus mirga iš visų pusių, kartais pagalvoji, kad tos moterys yra teatre nusigrimavusios artistės. Grimuotos jų nosys, lūpos, veidai ir nagai. Matai, didelis dalykas būti gražiai, ypač didmiestyje, kur šimtai nepažįstamų vyrų eina pro šalį, kur netikėčiausi susitikimai, kur meilė pilna įvairiausių nuotykių”.

Tai pastraipa iš Jono Šukio straipsnio "Pietų Prancūzijoje" išspausdinto Jaunojoje kartoje 1935 m. kovo mėnesio 24 d.

Didžiuojamės, kad ir tada žmonės buvo žingeidūs, drąsūs, pasiruošę leistis į ilgas keliones traukiniais ir laivais.
Pietų Prancūzijos šviesa, jūros alsavimas, miestų šurmulys įsirėždavo atmintin visam gyvenimui, o sugrįžus visa tai virsdavo pasakojimais vietos spaudoje, gyvais pokalbiais ir prisiminimais restoranuose, bendraminčių susitikimuose.

Tarsi senas patefonas vėl sukasi pavasariško gyvenimo vingiai! Vėl siautėja baltų žiedų pūga nuostabiuose Nemuno upės slėniuose! Vilioja lankyti žydinčiuose parkuose įsikūrusias pilis ir dvarus! Graži mūsų šalis keliauti, pažinti. Didžiuojamės ja ir nepaliaujamai lyginame su atrastais lobiais kitose šalyse. Gamtos peizažais, architektūros paminklais, savitumu, gastronomija, sutiktais svetingais žmonėmis.

…”pajūryje didžiuliai uostai. Visas tas kvartalas dvokia žuvim. Daugybė čia jūros darbininkų restoranų. Lendu į vieną. Paėmęs austrių porciją, prašau pamokyti, kaip jas valgyti. Darbininkams labai patinka ir jų visas būrys apstoja mane mokyti. Vienas klausia: „Tamsta iš šiaurės kraštų?“ — „Taip, nuo Baltijos jūros“, — atsakau. Vėl vienas jaunas darbininkas, austrę gerklėn kišdamas, juokias ir paskui sako: „Jūs mergaitės geltonplaukės... ne tokios kaip šit“. Tuo metu jauna padavėja šypsos, kad, girdi, ją paniekina. „Taip, sakau, bet niekur tokių grakščių nėra, kaip prancūzės...“. Komplimentas patiko abiem.”

Yra vietų, kurios saugo daugiau nei tylą – jos saugo prisiminimus. Čia, prie Nemuno, kur laikas sulėtėja, sugrįžta balsai, juokas ir artumas. Keltininke kiekvienas žingsnis primena tai, kas tikra ir brangu.

Gražiausiu pavasario metu, kai oras prisipildo žydėjimo, o šviesa tampa minkšta ir šilta, viskas tarsi atgyja iš naujo. Obelų žiedai, lengvas vėjas ir lėtas upės tekėjimas kuria akimirką, kurią norisi išsaugoti.

Ir tuomet lieka tik jausmas – tylus, gilus, beveik nepaaiškinamas. Tarsi dieviškas buvimas, kuris sujungia mus su tuo, kas svarbiausia. Meilė.

"…išvaikščiojęs Marselio muziejus, bažnyčias, išžiūrėjęs jūrininkų kvartalą, praėjęs svarbiausias gatves, kuriose daug jūrininkų, panelių ir storais pilvukais juodaūsių prancūzų, traukiau vėl į šiaurę, kur gražūs pušynai, nusvirę beržai, kur saulė leidžiasi toli toli už javų laukų…”

Laukiame ten, kur laikas teka lėčiau!
Keltininke - tarpukario elegancija, pakrančių žiedai ir Nemuno ramybė!

Staliukų rezervacija ir patiekalų užsakymas tel. Nr. + 370 617 88 999.

PONAS KUGELIS: ATKELIAUJA!Senos tradicijos gyvuoja Šilinėje! Malkiniai pečiai kūrenasi ir primena senovę. Jie teikia šil...
16/04/2026

PONAS KUGELIS: ATKELIAUJA!

Senos tradicijos gyvuoja Šilinėje!
Malkiniai pečiai kūrenasi ir primena senovę. Jie teikia šilumą, gaivina prisiminimus apie ankstesnius laikus, kasdienį gyvenimą, tradicijas ir papročius. Čia, prie Nemuno upės!

Ir džiugina širdį tai, kad kartu gyveno skirtingų tautų žmonės, šilumą vienas kitam teikė, rūpinosi atvykstančiais. Jie dalinosi, bendravo ir kūrė, perdavė mums tai, kas dabar atgimsta, šildo ir teikia širdies palaimą.

Bulvinis kugelis tapo PONU Šilinėje. Tai ne šiaip sau patiekalas!

Gamybos receptas atrodo visai paprastas: geros bulvės, mėsa, pagardai pagal skonį ir tradiciją. Tinkama malka ir geras duonkepio iškūrenimas. Ir visa tai tik viena para laiko ir jis jau ant šeimos ir svečių stalo!

Senovišką kugelį anksčiau kepdavo tik per didžiąsias šventes Šv.Velykas ir Šv.Kalėdas. Gamybos procesas ilgas ir reikalaujantis laiko. Kad tikrą kugelį iškepti reikia tam pasiruošti. Reikia turėti gerų malkų. Kūrenimas ilgas procesas. Jis vyksta iš lėto. Užkūrus duonkepį dedamos po dvi juodalksnio malkos ir taip kūrenama nuo 8 iki 10 val. Smagu, kai turi senelių palikimą didelius puodus kugeliui kepti. Juk į juos pilasi 10 litrų tarkio ir daugiau. Bulves užauginti reikia patiems. O jų rūšių dabar nesuskaičiuojama galybė: Laura, Vineta, Melody, Mozart, Concordia… Mes mylime – Baltijos Rožę! Su jomis iškepto kugelio spalva geltona, geltona tarsi morkų ar moliūgų pridėta. Ir akiai džiugu, ir skonis ne paprastas! Į bulvių tarkių pilną puodą anksčiau dėdavo tai, ką turėjo: kiaulieną, kojytes, uodegą, galvą, spirgučius.

Šilinės kugelis dabar kepamas su šviežia kiaulės karka, kojytėmis ir nedaug parūkytos karkutės. Ir tik vėliau pagal skonį įdedama druskos, pipirų ir svarbiausio ingrediento: Meilės gaminant ir su džiugesiu į pečių "pašaunant": Būk skanus ir iki pasimatymo rytoj!
Degančiose žarijose pašauti puodai gyvena per naktį, alsuoja ir dūsauja, skleidžia kvapus toli, toli… kol kitą dieną, sulaukus svečių, jie iškeliauja ant svečių stalo! Teikiama senoviškai su obuoliene išvirta iš Šilinės obuolių.

Mielieji svečiai,

Šilinėje kūrename duonkepius ir teikiame senoviškus patiekalus. Laukiame visų tų, kurie nori sugrįžti prisiminimais į savo vaikystę, jaunystės dienas.

Šilinėje kepame ne tik senovišką kugelį, tačiau ir kitus gardžius patiekalus iš antienos, vištienos, jautienos, žuvies, miltų ir bulvių švilpikus!

Graži vieta pasibuvimams, vardu Keltininkas, skaičiuoja šeštus gyvavimo metus, kviečia ir laukia lėtiems pasibuvimams Jūsų su šeima, draugais ir bendraminčiais.

Patiekalus rezervuokite iš anksto tel. Nr.+370 617 88 999.

ŠILINĖJE PRAŽYDO RŪTENIAI!Žydinčios gamtos dovanos vilioja keliauti senuoju Nemuno upės pilių ir dvarų keliu! Grožėtis, ...
08/04/2026

ŠILINĖJE PRAŽYDO RŪTENIAI!

Žydinčios gamtos dovanos vilioja keliauti senuoju Nemuno upės pilių ir dvarų keliu! Grožėtis, ilsėtis, atrasti tai, kas sukurta gamtos ir atpažįstama nuo seniausių laikų!

Pavasaris Šilinėje bunda kartu su Nemunu. Čia pat, aplink, auga pirmieji žalumynai, skleidžiasi pirmieji žiedai, formuojasi pumpurai. „Kai sužydi rūteniai – saulės lydimi vis dažniau traukiame į Šilinės Ąžuolynę! Prasideda vertingų augalų rinkimas, kaupimas gerai sveikatai palaikyti ištisus metus, - sako vietinės Šilinės kaimo moterytės.

Rūtenių žydėjimo takais, kur kadaise vietiniai vaistažoles rinko dvarų ir vienuolynų kamaraitėms, vis dažniau lekiame ir mes.

Rūtenis - pavasario pradžios ženklas, „miško pabudimo“ augalas! Tai ankstyvo pavasario miško gėlė... Išgirstame Panemunių regioninio parko darbuotojų pasakojimą. Ankstyvas pavasaris buvo laikomas organizmo „valymo“ laiku po žiemos pirmųjų stipriausių augalų rinkimo sezonu (pumpurai, jauni lapai) simboliniu atsinaujinimo laikotarpiu.

Jos kviečia kartu pasivaikščioti po pavasarinį parką ir susipažinti su ankstyviausiais laukiniais augalais: pirmaisiais žalumynais, žiedais, valgomais medžių lapeliais bei pumpurais. Pasakoja kada ir ką rinkti, kaip tinkamai laikyti derlių bei kodėl svarbu į savo mitybą įtraukti laukinius augalus.

„Kai sužydi rūteniai – prasideda Panemunės pilyje įsikūrusios dvaro vaistinėlės sezonas“. Ankstyvą pavasarį ji pradeda pildytis pirmosiomis „gyvybės“ žolelėmis:
- Beržų pumpurai – arbatai, tinktūroms (organizmo valymui);
- Pušų pumpurai – nuo kosulio, sirupams;
- Dilgelės – kraujui stiprinti, sriuboms, arbatai;
- Garšva – vienas pirmųjų „vitaminų šaltinių“ po žiemos;
Kiaulpienės (lapai, šaknys) – kepenims, virškinimui;
Šalpusnis – kvėpavimo takams;
Žliūgė – švelni, bet labai vertinga žaluma.

Vėliau, artėjant vasarai, vaistinėlė plečiasi. Daugėja žiedų: ramunėlių, medetkų, jonažolių, mėtų, melisų, aviečių , juodųjų serbentų!

Visais laikais buvo svarbu rinkti tinkamu metu (pvz., pumpurus – kol dar neišsprogę), džiovinti palėpėse ar specialiose patalpose, laikyti stiklainiuose, drobiniuose maišeliuose, gaminti užpilus, nuovirus, sirupus, trauktines. Tai yra savotiška namų farmacija!

Mielieji svečiai,
Kviečiame atvykti ir atrasti tą patį paprastumą iš naujo – lėtai pasivaikščioti, pažinti augalus.

Mes tikime tuo, kad tai bus naujos pradžios ir atradimų sau ir savo šeimai, draugams ir bendraminčiams laikas su didele nostalgija praeičiai!

Keltininkas visada pakeliui!
Užsukite išgerti iš vietos surinktos mamos Elenos žolelių arbatos!

Esate laukiami!

DARBO LAIKAS:

Šeštadienį- sekmadienį 12-20 val.
Staliukų rezervacija tel. +370 617 88 999

Edukacines ekskursijas planuokite ir užsisakyte iš anksto.

Panemunių regioninio parko direkcija, tel. +370 649 84 006.

Dvarų kultūra: dvaro vaistinėlė Panemunės pilyje , tel.+370 689 93 185 .

LINKSMŲ ŠV.VELYKŲ!🥚DURIS ATVERIAME JAU RYTOJ, ANTRĄJĄ VELYKŲ DIENĄ, NUO 12 VAL.!Ragausime Šilinės morkų pyragą! Gaudysim...
05/04/2026

LINKSMŲ ŠV.VELYKŲ!🥚

DURIS ATVERIAME JAU RYTOJ, ANTRĄJĄ VELYKŲ DIENĄ, NUO 12 VAL.!

Ragausime Šilinės morkų pyragą! Gaudysime pulkais lakstančius zuikius ir gardžias naujų susitikimų naujo sezono pradžios akimirkas!

Iki pasimatymo Keltininke!

DARBO LAIKAS:
Šeštadienį-sekmadienį nuo 12 val.

Staliukų rezervacija, patiekalų užsakymas tel. +370 617 88 999.

TYKIAI, TYKIAI NEMUNĖLIS TEKA!Lėtai ir užtikrintai iškeliavo Nemunu ledai. Su didele jėga Išrėžė, išlaužė susikaupusį ži...
18/03/2026

TYKIAI, TYKIAI NEMUNĖLIS TEKA!

Lėtai ir užtikrintai iškeliavo Nemunu ledai. Su didele jėga Išrėžė, išlaužė susikaupusį žiemos sąstingį.

Labai nedrąsiai, dairydamiesi aplink, Nemunu jau plaukia pirmieji upės mylėtojai. Valtelėse dviese poromis gaudydami pirmąsias pavasario akimirkas.

Ir ateina laikas, stovint nuo Nemuno kranto, užtraukti Antano Šabaniausko dainą: Tykiai, tykiai Nemunėlis! Kaip tarpukariu, kaip tada, Nemuno vingiuose uždainavo Lietuvos estrados pradininkas Antanas Šabaniauskas! Apie ilgesį, apie laukimą, apie Lietuvą ir apie upę, kuri teka tiesiai į žmonių širdis!

Ir visai netrukus išsipuošusios damos ir džentelmenai pajudės iš Kauno garlaiviais “Balanda”, “Planeta”, “Vilnius”, “Lietuvaitė”, “Kaunas”, “Kęstutis”, “Birutė”…
Į Raudonės pilį iš Kauno garlaiviu “Planeta” sugrįš savininko Juozo de Faria e Castro sūnūs.
Atvyks ir dailininkas Antanas Žmuidzinavičius tapyti paveikslų. Smagiai šnekučiuotis ir gerti penktos valandos arbatą su pono Joseph de Faria e Castro šeima prie pilies…

Tarpukariu Nemunas buvo gyva upė su pilnai organizuota transporto sistema – garlaiviais, prieplaukomis, keleiviais ir kasdieniu gyvenimu. Keleiviniuose laivuose veikė bufetai, buvo apšvietimas, todėl galėjo plaukti ir naktį. Nemunu plaukę garlaiviai buvo skirtingi – vieni skirti susisiekimui, kiti – ramesnei, ilgesnei kelionei su šiokiu tokiu patogumu. Kelionė buvo ne tik iš taško A į B – ji buvo patirtis, kurioje maistas, žmonės ir upė susijungdavo į vieną ritmą.
Šilinė, kaip ir daugelis panemunės miestelių buvo stotelė, kur garlaiviai stodavo pagal poreikį. Keleiviai įlipdavo/išlipdavo, vietiniai siūlydavo maistą (žuvį, pieną, kepinius).

Keltininkas brangina ir saugo šią dvasią!
Senoviški valgiai, tikri skoniai ir lėtas buvimas kartu – kaip tada, kaip anuomet, kai garlaiviai pūškuodavo Nemunu…

Mielieji svečiai,
Pavasariškai mojuojame Jums nuo Nemuno kranto! Džiaugiamės sugrįžtančių paukščių gausa! Priimame svečių grupes ir pasakojame apie istorinius laikus Šilinėje, apie senąjį Nemuno kelią. Užkuriame duonkepius, kvapais ir skoniais viliojame ramiam, lėtam ir ilgam pasibuvimui Šilinėje!

Keltininkas atveria duris svečių grupėms kiekvieną pavasario dieną!
Kiekvienam svečiui - nuo Šv. Velykų antrosios šventinės dienos! Rezervuokite staliukus iš anksto: +370 617 88 999.

TULPĖS – NE PAPRASTOS GĖLĖS!🌷Tarpukariu jos priminė gyvybės atgimimą ir kėlė nuotaiką po ilgos žiemos! Kaip ir šiandien,...
04/03/2026

TULPĖS – NE PAPRASTOS GĖLĖS!🌷

Tarpukariu jos priminė gyvybės atgimimą ir kėlė nuotaiką po ilgos žiemos! Kaip ir šiandien, tada tulpės buvo pirmieji pavasario žiedai.
Tulpėse buvo matoma subtili meilės ir pagarbos simbolika🌷🤎.

Raudona tulpė reiškė romantišką jausmą. Geltona – draugiškumą ir šviesų palankumą.

Tarpukario serviruotėse ir interjeruose tulpės nebuvo tik dekoracija.
Jos buvo kalbanti gėlė – rodė šeimininko skonį, kultūrą ir socialinį statusą. Subtiliai siuntė emocinę žinutę svečiui: čia esate laukiami, čia jus vertiname.

Dažnai jos buvo derinamos su kitomis pavasario gėlėmis – lelijomis, narcizais. Tai buvo estetiškai subalansuotas „gyvas dekoro elementas“, liudijęs jautrumą grožiui ir harmonijai.

1925 m. Lietuva dalyvavo tarptautinėje taikomosios dailės parodoje Moncoje, Italijoje. Tuo metu mūsų šalyje dar nebuvo stipriai susiformavusios šios meno krypties, tačiau atsisakyti galimybės dalyvauti tokio masto renginyje nenorėta.
Buvo nuspręsta eksponuoti lelijomis dekoruotas valstietiškas prijuostes. Iš jų pagamintas didelis kilimas netikėtai sužavėjo Europą. Kadangi ornamentai buvo stilizuoti, užsienyje lelijos buvo suprastos kaip tulpės.

Taip tulpės motyvas, nors pati gėlė atkeliavusi iš svetur, vis labiau ėmė populiarėti lietuviškajame modernizme ir liaudies mene.
Jį randame: – kraičio skrynių tapyboje,
– langinių ir baldų dekore,
– audiniuose: staltiesėse, servetėlėse, pagalvių užvalkaluose.
Stilizuota tulpė simbolizavo gyvybę, augimą, merginos brandą, pavasarį. Ji tapo savitu šalies ornamentu.

Tarpukariu į tuometinę laikinąją sostinę – Kaunas – masiškai atvykdavo jauni žmonės iš kaimo mokytis ir kurti ateities. Jie atsinešė valstietišką pasaulėžiūrą, ornamentikos suvokimą, gyvą liaudies estetiką. Mieste jie įgijo išsilavinimą, kūrė verslus, įsitraukė į meninę veiklą. Tai buvo socialinė transformacija – iš kaimo į modernų miestą, neprarandant tapatybės. Todėl daugelis motyvų, kuriuos šiandien vadiname „tulpėmis“, iš tiesų yra stilizuotos lelijos – tradicinės lietuvių kaimo gėlės, liaudies mene įgavusios tulpei artimą formą.

🌷Tulpių laikas Šilinėje
Kai vietos gyventojų darželiuose pražysta tulpės, Šilinė nusidažo pavasario spalva. Raudoni žiedai lyg maži žibintai nušviečia kalvas, o Nemuno slėnis tampa gyvu paveikslu.
Tulpės čia – ne tik gėlės.
Jos primena laiką, kai darželis buvo šeimininkų pasididžiavimas, o žydėjimas – tylus kvietimas užsukti.

Keltininkas šį laiką pasitinka kaimynų Laimos ir Vido žydinčiomis tulpėmis, kurios puošia pusę kalvos ir kuria gyvą, tikrą, lietuvišką pavasario sceną.

Raudonos tulpės ant stalo ar vazoje – tai ne tik grožis. Tai istorinė komunikacijos forma:
„Štai kas mes esame. Kaip gyvename. Ką vertiname.“

Kai po ilgos žiemos pražysta pirmosios tulpės, prasideda ne tik pavasaris – prasideda nauja istorija!

Keltininkas plačiai atveria duris pavasariniams renginiams, susitikimams ir jaukiems pasibuvimams.
Maloniai laukiame🌷.
Užsakymus priimame tel.: +370 617 88 999

Pavasario ir sugrįžtančių vieversių belaukiant!Nuotraukos Jurgita Lukos, Gabrielė Undraitytė.
23/02/2026

Pavasario ir sugrįžtančių vieversių belaukiant!

Nuotraukos Jurgita Lukos, Gabrielė Undraitytė.

TĖVYNĖS LAISVĖ-MŪSŲ LAIMĖ: Su Vasario 16-ąja!💛💚❤️PIRMOJI LIETUVOSKARIUOMENĖS PRIESAIKA1919–1934Aš prisiekiu Aukščiausiam...
16/02/2026

TĖVYNĖS LAISVĖ-MŪSŲ LAIMĖ: Su Vasario 16-ąja!💛💚❤️

PIRMOJI LIETUVOS
KARIUOMENĖS PRIESAIKA
1919–1934

Aš prisiekiu Aukščiausiam Viešpačiui Dievui teisingai tarnauti Lietuvos kariuomenėje, būti ištikimu mūsų krašto konstitucijai, klausyti savo vyresnybės, griežtai jos įsakymus pildyti ir šventai laikyti man įteiktą paslaptį. Prisiekiu nesigailėdamas savo sveikatos
nei gyvybės ligi paskutiniam kraujo lašui ginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, o taip pat mūsų žmones ir žemę nuo užsienių ar vidaus priešų užpuolimo ir nuo visų tų, kurie mūsų krašte kels riaušių, ardys žmonių darbą, ramumą ar kitaip skriaus žmones. Prisiekiu su priešu griežčiausiai kovoti, neidamas į sutartis, pažintis ir šiaip susižinojimą raštu ar žodžiu, visa, ką apie priešą sužinosiu ar išgirsiu,tuojau savo vyriausybei pranešiu. Kad šią priesaiką darau
tikra širdimi ir gryna sąžine, iškeliu ranką prie Viešpaties Dievo.

MINISTERIŲ KABINETO PATVIRTINTA

SMUKLĖS MENIU. ŽIEMA - LAUK IŠ KIEMO! Jau beldžiasi laikas, kai trankiai šoksime ir dainuosime, persirengę teatrališkai ...
11/02/2026

SMUKLĖS MENIU. ŽIEMA - LAUK IŠ KIEMO!

Jau beldžiasi laikas, kai trankiai šoksime ir dainuosime, persirengę teatrališkai žiemą iš kiemo varysime!

Ir mes pavasario jau laukiame! Apvalius lyg saulutės blynus kepame, apelsinų sriubą verdame, riebius patiekalus iš mėsos gaminame, senoviškas tradicijas prisimename!

Keliaukime baltąja sniego skraiste pasipuošusiu Nemuno keliu! Dar gaudykime gražios žiemos gražias akimirkas! Senąją Šilinės smuklę aplankykime, istoriją išgirskime Panemunių regioninis parkas! Keltininke -garuojančias visokiausių skanumynų pilnas lėkštes išvyskime!

RIEBIAI VALGYKIME, ŽIEMĄ IŠ KIEMO VARYKIME!
Atkurtas smuklės meniu nustebins kiekvieną keliautoją!
🍞Ruginė duona su spirgų taukais
🍲Barščių sriuba virta duonkepyje su kiaulių šnipais
🥩 Bigosas kapotos jautienos su raugintais kopūstais ir daug prieskonių
🥞Mieliniai blynai su silke, obuoliais, aguonomis, razinomis
🥠 Kropeliai
🍸Taurė midaus: už nuostabią žiemą ir istorinius laikus, kurie nesugrįš niekados!

Šventinį savaitgalį užsidėkime kaukes:
Riebiai valgykime, trankiai šokime ir dainuokime iki Pelenų dienos!

Smuklės meniu patiekalus deriname su pasakojimu.
Smuklės meniu yra užsakomasis pritaikytas grupėms nuo 15 iki 35 svečių. Kaina nuo 15 iki 35 Eur / svečiui.

Smuklės meniu užsakykite iš anksto tel. +370 617 88 999.

Su kauke!Blogos buvo susisiekimo sąlygos vieškeliu einančiu dešiniuoju Nemuno krantu iš Kauno. Besitęsianti šalta žiema ...
05/02/2026

Su kauke!

Blogos buvo susisiekimo sąlygos vieškeliu einančiu dešiniuoju Nemuno krantu iš Kauno. Besitęsianti šalta žiema vargina keliaujančius. Vienas po kito stoja vežimai, furgonai ir arklių pašto diližanai nakvynei ir poilsiui Šilinės smuklėje. Ir neveltui čia jie būvoja!

Virtuvė čia vietinė kaimiška ir soti, patinka keliautojams ir vežikams. Dideli puodai. Ant krosnies verdamas bigosas, įvairūs troškiniai, šiupiniai, sriubos. Tai greita patiekti keliautojams. Ruginė duona. Riebi silkė su svogūnais. Sūdyta Nemuno upės žuvis. Mieliniai pyragai su kopūstais, svogūnais. Bandelės. Užkandžiai prie gėrimų: rauginti agurkai ir kopūstai. Alus, degtinė ir midus...!

Šilinės smuklę “laiko” Volfas Davidovičius. Šeimininkauja visa šeima: šeimininkas – tvarko arklių reikalus, prekybą, gėrimus. Šeimininkė – pagrindinė virėja. Vaikai – padeda virtuvėje, neša valgius. Tarnas Jankelis rūpinasi – malkomis, vandeniu, gyvuliais, padeda virtuvėje.

Vilioja eiti per kelią ir mus: gaminamų valgių kvapai, išgirsti naujienas ir bendrauti kartu!

… ir tai tik dalelė negrįžtamai Nemunu nutekėjusio laiko, gražios istorijos, kuri negrįš niekados.

Užsidėję kaukę grįžtame į savo namus. Tik čia ir dabar kūrename duonkepius, kad sugrąžintume prisiminimus, skonius ir kvapus, ir lauktume sugrįžtančių Jūsų! Mes mylime ir puoselėjame iš praeities sugrąžintas vertybes! Juk gilūs dalykai slepiasi po kauke!

Skanaujame, pramogaujame ir riebiai valgome, kaip tada, kaip anksčiau iki Pelenų dienos!

Ne sezono metu dirbame tik pagal užsakymus.
Tel. Nr. 061788999

Buv. Šilinės smuklėje vyksta pažintinės ekskursijos, pasakojama istorija. Pasiteirauti ir užsisakyti galite +370 649 84006 Panemunių regioninis parkas

Panemunių regioninis parkas

SKRIEJAME Į TARPUKARIO LAIKUS SU DIRIŽABLIU!XX a. pradžioje dirižabliai buvo labai garsūs visoje Europoje. Žmonės apie j...
27/01/2026

SKRIEJAME Į TARPUKARIO LAIKUS SU DIRIŽABLIU!

XX a. pradžioje dirižabliai buvo labai garsūs visoje Europoje. Žmonės apie juos kalbėjo, rašė laikraščiai. Tai buvo „modernybės simbolis“.
Kai Lietuvoje paplito dideli pailgi bulviniai kukuliai, žmonės pradėjo juokais sakyti:
„Atrodo kaip cepelinas!“ Taip atsirado pavadinimas: cepelinai – nes forma primena „Zeppelin“ oro laivą.

O iki tol? Iki šio pavadinimo jie buvo vadinami: didžkukuliai, bulviniai kukuliai. Žodis „cepelinai“ prigijo tarpukariu, kai apie dirižablius žinojo visi. Cepelinai (didžkukuliai) laikomi lietuvišku nacionaliniu patiekalu, tačiau jų šaknys siekia platesnę Vidurio ir Rytų Europos bulvinių patiekalų kultūrą. Kai XIX a. bulvė galutinai įsitvirtino Europoje, įvairios tautos kūrė savo „bulvinius kukulius“. Šiaurės Vokietijoje buvo gaminami Kartoffelklöße – virtų ir tarkuotų bulvių kukuliai. Žydų bendruomenėse (gyvenusiose Vokietijoje, Lenkijoje, Lietuvoje) bulvė tapo svarbiu, nebrangiu produktu. Iš jos buvo gaminami: bulviniai apkepai (kugel), tarkuotų bulvių patiekalai, artimi kukuliams, sotūs, be mėsos, tinkami kasdienybei.

Gyvendami šalia, prekiaudami turguose, dirbdami tuose pačiuose miestuose ir kaimuose, lietuvių, vokiečių ir žydų kulinarinės tradicijos veikė viena kitą. Taip formavosi regioninė bulvinių patiekalų kultūra, iš kurios Lietuvoje išsivystė didžkukuliai su įdaru – jau savita, vietinė forma.
1930-1940 m. pirmieji cepelinų receptai pasirodė tarpukario Lietuvos kulinariniuose leidiniuose. Šiuo laikotarpiu bulviniai kukuliai jau buvo gaminami pakankamai dažnai ir ragaujami įvairiuose regionuose.

Skaitome senuosius užrašymus:

“…Drėgnomis rankomis formuojamas ovalas.
Čia ir atsiranda pavadinimas „cepelinas“ – dėl formos, primenančios dirižablį”. Cepelinai pateikiami:

- Su spirgučiais ir grietine,
- Su sviestu,
- Pasninko metu – su grybų padažu.

Cepelinai buvo:
- Sekmadienio patiekalas,
- Šeimos susibūrimo maistas,
- Darbo jėgą atstatantis sotus valgis.

Cepelinai – tai ne greitas maistas – tai kantrybės, bendrystės ir istorijos patiekalas!

TIK KARTĄ METUOSE.
Šį savaitgalį minėsime Pasaulio cepelinų dieną. Iš savo užaugintų bulvių gaminsime nacionalinį patiekalą – virtų bulvių cepelinus. Skusime ir tarkuosime bulves, formuosime pailgus bulvinius kukulius, dėsime džiovintų baravykų, mėsos, varškės įdarus, kaisime didelius puodus ir leisime jiems užkunkuliuoti...!

Frazė: „Keltininke, kaip namie“ – iš lūpų į lūpas sklinda vis garsiau, kviesdama patirti jaukumą ir ramybę.

Tarpukario baldai, siuvinėtos staltiesės, puošnūs indai – visa tai nukelia į laikus, kai visas gyvenimas tekėjo lėčiau, sekmadieniai buvo ilgi, o pokalbiai prie stalo užtrukdavo ilgiau...

Nuostabi vieta ant Nemuno kranto suteikia ypatingo žavesio atvykusiems pabūti ir pasisvečiuoti. Visa aplinka – pastatai, gyvenusių šeimų atminimas – alsuoja grožiu, vienybe ir visuma, kurią davė gamta ir sukūrė Lietuvai brangūs žmonės.

Mes ruošiamės!
Sausio mėn. 31 – vasasio d. 1 d. Pasaulinei Cepelinų dienai,
Vasario mėn. 14-16 d. – su Meile Tėvynei dovanoti gardžias akimirkas Jums!

Ne sezono metu dirbame tik pagal užsakymus.
Tel. Nr. 061788999

Address

Šilinė
Jurbarko R
74665

Opening Hours

Tuesday 12:00 - 20:00
Saturday 12:00 - 20:00
Sunday 12:00 - 20:00

Telephone

+37061788999

Website

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Šilinės bistro "Keltininkas" posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Share