28/04/2026
PARLEZ-MOI D'AMOUR: KALBĖK SU MANIMI APIE MEILĘ!
APIE MEILĘ TĖVYNEI, KELIONĖMS, NAUJOMS PAŽINTIMS IR ATRADIMAMS!
“…prancūzės mažiukės ir gana dailios. Daugiausia brunetės. Labai mėgsta dažytis. Kai važiuoji Paryžiaus požeminiu traukiniu, kur elektros šviesa pro vagono langus mirga iš visų pusių, kartais pagalvoji, kad tos moterys yra teatre nusigrimavusios artistės. Grimuotos jų nosys, lūpos, veidai ir nagai. Matai, didelis dalykas būti gražiai, ypač didmiestyje, kur šimtai nepažįstamų vyrų eina pro šalį, kur netikėčiausi susitikimai, kur meilė pilna įvairiausių nuotykių”.
Tai pastraipa iš Jono Šukio straipsnio "Pietų Prancūzijoje" išspausdinto Jaunojoje kartoje 1935 m. kovo mėnesio 24 d.
Didžiuojamės, kad ir tada žmonės buvo žingeidūs, drąsūs, pasiruošę leistis į ilgas keliones traukiniais ir laivais.
Pietų Prancūzijos šviesa, jūros alsavimas, miestų šurmulys įsirėždavo atmintin visam gyvenimui, o sugrįžus visa tai virsdavo pasakojimais vietos spaudoje, gyvais pokalbiais ir prisiminimais restoranuose, bendraminčių susitikimuose.
Tarsi senas patefonas vėl sukasi pavasariško gyvenimo vingiai! Vėl siautėja baltų žiedų pūga nuostabiuose Nemuno upės slėniuose! Vilioja lankyti žydinčiuose parkuose įsikūrusias pilis ir dvarus! Graži mūsų šalis keliauti, pažinti. Didžiuojamės ja ir nepaliaujamai lyginame su atrastais lobiais kitose šalyse. Gamtos peizažais, architektūros paminklais, savitumu, gastronomija, sutiktais svetingais žmonėmis.
…”pajūryje didžiuliai uostai. Visas tas kvartalas dvokia žuvim. Daugybė čia jūros darbininkų restoranų. Lendu į vieną. Paėmęs austrių porciją, prašau pamokyti, kaip jas valgyti. Darbininkams labai patinka ir jų visas būrys apstoja mane mokyti. Vienas klausia: „Tamsta iš šiaurės kraštų?“ — „Taip, nuo Baltijos jūros“, — atsakau. Vėl vienas jaunas darbininkas, austrę gerklėn kišdamas, juokias ir paskui sako: „Jūs mergaitės geltonplaukės... ne tokios kaip šit“. Tuo metu jauna padavėja šypsos, kad, girdi, ją paniekina. „Taip, sakau, bet niekur tokių grakščių nėra, kaip prancūzės...“. Komplimentas patiko abiem.”
Yra vietų, kurios saugo daugiau nei tylą – jos saugo prisiminimus. Čia, prie Nemuno, kur laikas sulėtėja, sugrįžta balsai, juokas ir artumas. Keltininke kiekvienas žingsnis primena tai, kas tikra ir brangu.
Gražiausiu pavasario metu, kai oras prisipildo žydėjimo, o šviesa tampa minkšta ir šilta, viskas tarsi atgyja iš naujo. Obelų žiedai, lengvas vėjas ir lėtas upės tekėjimas kuria akimirką, kurią norisi išsaugoti.
Ir tuomet lieka tik jausmas – tylus, gilus, beveik nepaaiškinamas. Tarsi dieviškas buvimas, kuris sujungia mus su tuo, kas svarbiausia. Meilė.
"…išvaikščiojęs Marselio muziejus, bažnyčias, išžiūrėjęs jūrininkų kvartalą, praėjęs svarbiausias gatves, kuriose daug jūrininkų, panelių ir storais pilvukais juodaūsių prancūzų, traukiau vėl į šiaurę, kur gražūs pušynai, nusvirę beržai, kur saulė leidžiasi toli toli už javų laukų…”
Laukiame ten, kur laikas teka lėčiau!
Keltininke - tarpukario elegancija, pakrančių žiedai ir Nemuno ramybė!
Staliukų rezervacija ir patiekalų užsakymas tel. Nr. + 370 617 88 999.
