Sraigūno gardas

10/03/2026

40-ies paukščių diena pagal Kristijoną Donelaitį:

Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą
Ir žiemos šaltos trūsus pargraudama juokės.
Šalčių pramonės su ledais sugaišti pagavo,
Ir putodams sniegs visur į nieką pavirto. [...]

Gervins ik debesių juodų dyvinai kopinėdams
Ir nei verkdams irgi dejuodams skambino dangų;
Bet tai ne verksmai, kad jis taip skambina šaukdams,
Ne! jis nor pamokyt, kaip Dievo didė galybė
Ir paukštelių balsuos yr didei stebuklinga.

1760–1765 m.

27/01/2026

Kam aktualu pasikalbėti gyvai apie Slow Food ir Slow Food Farm, ateikite. Lauksiu visų sausio 30-31 d. parodoje Adventur 🐌♥️🍽♥️

Sausio 30–31 dienomis turizmo ir laisvalaikio parodoje ADVENTUR Lėtojo turizmo asociacija kviečia į išskirtinę 17 renginių programą.

24/12/2025

15/12/2025

Avys iškeliavo. Jau ne vienerius metus mano ūkio avys tampa mokomąja priemone būsimiems mėsos išpjaustymo specialistams. Tačiau kasmet jų susirenka vis mažiau. Kodėl?

Matyt, tam yra kelios priežastys. Mokymų vadovas Gilius pirmiausia įvardijo atlyginimų klausimą. Pažvelkime, ką siūlo darbo rinka. Lietuvoje mėsos išpjaustytojams siūlomas atlyginimas prasideda nuo 760 eurų neatskaičius mokesčių. O ką šiuo klausimu siūlo suomiai? Nuo 3200 eurų neatskaičius mokesčių.

Manau, kad yra ir dar viena priežastis – formuojamas visuomenės požiūris į žemės ūkį, ypač į gyvulininkystę. Nuosekliai brukama informacija apie neva niekadėjas bezdančias karves, o tuo pat metu su patosu pasakojama apie mokslo pažangą kuriant alternatyviuosius baltymus iš oro, vabzdžių, grybų ar laboratorijose auginamą mėsą.

Italijos virtuvė pasaulinį pripažinimą, įtraukiant ją į Nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, pelnė dėl tradicijų puoselėjimo. Mėsos išpjaustymas taip pat yra tradicija ir meistrystė. Lietuvoje tėra trys mokymo įstaigos, rengiančios šios srities specialistus. Spausdinto „kepsnio“ ant lėkštės taip greitai dar neturėsime, tad ką darysime, kai nebeliks tikrų specialistų? Ar tikrai norėsime valgyti kolbose padaugintas ląsteles ar iš oro sugaudytas molekules? Tai tik mūsų pasirinkimas.

14/12/2025

Kaip smagu, kai aplinkiniai rašo žinutes: „Ėėė, o kur šiemet tavo Šv. Liucijos bandelės?“ 🤔

Yra tos bandelės, yra! Tik šįkart kepėme diena vėliau – jaunimas nusprendė, kad reikia ir draugus pamokyti, kas tai per daiktas. Tad dvi jaunosios šeimininkės šiandien mane vijo iš virtuvės: pačios svėrė, matavo, minkė, raitė... Gavosi..., gavosi puikiai! O jau skanumas – žodžiais neapsakysi.

Kol virtuvėje viskas vertėsi aukštyn kojomis, girdėjau, kaip manoji draugei aiškino: „Bandelės turi būti S formos, nes nuo vakar naktys nustojo ilgėti ir iki Kalėdų bus ilgiausios, o vėliau dienos vėl pradės šviesėti – visi juk laukiame šviesos. Į tešlą reikėtų dėti šafrano, kad bandelės būtų geltonos tarsi saulė, bet mama sakė, kad šafrano nebeturime, tad spalvinsime ciberžole.“

Vienas, du – ir iškepė! Skanaujame, ragaujame. Vakar per mano „Facebook“ srautą vis plaukė vaizdai, kaip Liucijos dieną mini šiaurės šalys. Lietuvišką paminėjimą pamačiau tik vieną – Žemaičių Naumiesčio. Vis norime save priskirti prie Šiaurės šalių, bet tokios kalendorinės šventės parodo, kad to šiaurietiško geno pas mus dar mažoka.

Tai skanaus! O jei bus noro išsikepti, rašykite, pasidalinsiu receptu.

10/12/2025

𝑻𝒂𝒊 𝒑𝒂𝒔𝒊𝒌𝒂𝒍𝒃𝒆̇𝒌𝒊𝒎𝒆 𝒂𝒑𝒊𝒆 𝒛̌𝒂̨𝒔𝒊𝒔 🪿 - 𝑲𝒆𝒑𝒕𝒊 𝒂𝒓 𝒏𝒆𝒌𝒆𝒑𝒕𝒊

Artėja šventės, o internetas, kaip visada, ūžia nuo klausimų: kaip skaniai iškepti žąsį? Jei kieme turėčiau šimtą žąsų – tikrai kepčiau, juk šventės būna kartą metuose. Jei turėčiau duonkepę krosnį – kepčiau be dvejonių: lėtas, per naktį vykstantis kepimas daro stebuklus. Bet neturiu nei vieno, nei kito, todėl kiekvienas žąsies gabalėlis man yra brangus. Tai ką daryti, kaip šventę švęsti šventiškai ir be vargo? Siūlau išsikepti tik krūtinėlės kepsnį.

Visą žąsį išpjaustau (pjaustymo schema – keliais įrašais žemiau) ir nulupu odą (apie jos panaudojimą rašiau įraše „Taukai“). O ką daryti su sparneliais, kaklu ir uodega? Jie puikiai tinka tirštoms žieminėms sriuboms: burokėlių, pupelių ar raugintų kopūstų.

O kaip su blauzdomis ir šlaunimis? Žąsis – aktyvus vandens paukštis, daug vaikštantis, lakstantis ir plaukiantis. Todėl jų raumuo yra tvirtesnis nei vištos ir mėgsta ilgesnį troškinimą. Troškinti galima raugintuose kopūstuose arba ilgai, lėtai, per naktį ketaus inde su morkomis, pastarnokais ir salierais. Šlaunys nuostabiai tinka ir į kugelį – suteikia jam ypatingo skonio.

Visą kitą žąsies dalį nukaulinu. Krūtinės ir nugaros kaulus dedu į puodą ir leidžiu jiems labai ramiai virti 8–12 valandų. Įdedu ir prieš tai nuvalytas kojeles: nukerpu nagus, kelioms minutėms pamerkiu į 60–70 °C vandenį ir nulupu viršutinę plėvę. Kai viskas išverda, nuo kaulų nuimu mėsos likučius – jų tikrai pakanka puikiam šaltienos dubeniui. Ilgas lėtas kaulų, sausgyslių virimas suskaido kietąjį kolageną į želatiną. Kam patinka, į šaltieną gali įdėti ir tos pačios žąsies odos gabalėlių, likusių nuo taukų lydimo.

Jei šaltienos nesinori, ši nukaulinta mėsytė, apkepinta žąsų taukuose su svogūnais, morkomis ir aštresniu prieskoniu, puikiai tinka kaip užpilas ant spagečių ar makaronų. Sultinį supilstau į stiklainiukus (ne iki pat viršaus) ir užšaldau – bus nuostabus pagrindas sriubai, kai neturėsiu laiko ilgai virti. Užteks atitirpinti, užvirti su daržovėmis ir sriuba jau ant stalo.

Lieka krūtinėlė. Šventės karalienė. Kaip ją iškepti? Dalinuosi patikrintu receptu.
* Pamerkti krūtinėlę į vandenį ir palikti parai šaldytuve.
* Nusausinti krūtinėlę. Įtrinti Jums tinkamais prieskoniais (muskato riešutu, čiobreliais, mairūnu, pipirais, druska) ir palikti kelioms valandoms šaldytuve.
* Įkaitinti orkaitę iki 200°C.
* Įkaitinti keptuvę iki raudonumo ir dėti krūtinėlę, be JOKIŲ riebalų.
* Vieną pusę kepti LYGIAI 1 minutę, apversti žnyplėmis (ne šakute!) ir kepti kitą pusę LYGIAI 1 minutę.
* Iškart perkelti į orkaitę ant grotelių (!) ir kepti 12 min. Didelę krūtinėlę galima laikyti iki 14 min.
* Išėmus dėti į gilesnį indą, užpilti ištirpdytais žąsų taukais, uždengti kepimo popieriumi ir palikti „pailsėti“ (jokių folijų ar plastikinių kepimo rankovių).

Šią krūtinėlę galima valgyti tiek šiltą, tiek šaltą. Ji bus medium done – sultinga, minkšta, su lengvu rausvumu. Jei norėsite well done (be kraujo, kepant ~20 min.), tuomet nesistebėkite, kad mėsa taps sausesnė ir kietesnė.

Garnyrui puikiai tinka raudongūžis kopūstas. Jį smulkiai supjaustome, dedame į keptuvę su ištirpintu sviestu. Kai suminkštėja, įdedame šiek tiek slyvų uogienės, įpilame šlakelį kalvadoso ar brendžio, ar naminio vynuogių vyno, pagardiname muskato riešutu, druska, pipirais ir gerai patroškiname. Gausis saldžiarūgštis pagardas, prie kurio derės žąsų taukuose apskrudintos bulvės su čiobreliu.

Galime dabar peržvelgti, kiek patiekalų galima pagaminti iš žąsies, jei jos nekepti „cielos“:
1. Iš kraujo ir subropduktų – juodsriubę
2. Iš odos – taukus
3. Iš odos – spirgus
4. Iš odos - vėdarėlius
5. Iš kepenėlių – tobulą paštetą
6. Iš kaulų – sultinį
7. Iš nukaulintos mėsos likučių ir odos – šaltieną arba užpilą makaronams
8. Iš sparnelių, kaklo ir uodegos – pačias įvairiausias sriubas
9. Iš šlaunelių ir blauzdų – gardžiausius troškinius ar kugelį
10. Iš krūtinėlės – gourmet medium done kepsnį

Tad kepti ar nekepti žąsį? Jei kieme vaikšto šimtas žąsų – dėl vienos tikrai neskaudės širdies.

Ir pabaigai – su Terra Madre Day švente! Gruodžio 10-ąją, prieš 36 metus, ištaigingame Opéra Comique teatre Paryžiuje 14 valstybių atstovai pasirašė Slow Food Manifestą – mūsų tradicinės maisto kultūros saugojimo pažadą. Saugokime, skanaukime ir perduokime tai iš kartos į kartą!

04/12/2025

„Gimtoji žemė“ žadina visus 6 val. ryto. Jei kas dar miegojo, kaimo garsų gali pasiklausyti ir vėliau. Su LRT žurnaliste Rūta pasivaikščiojome tarp mūsų avių, o prie kavos puodelio paplepėjome apie aukštyn kojom apsivertusį kaimą bei bandymus jį vėl atversti ant kojų savo galvoje. Pokalbis ⬇️

Ačiū, Rūta ir LRT Gimtoji žemė, už susidomėjimą ir skirtą laiką ❤️🐑🪿.
Nuotr. Rūta Simanavičienė

Kauno rajone, Kuro kaime, gyvenanti Lėtojo turizmo asociacijos prezidentė Henrieta Miliauskienė sako, kad supratimas apie gyvenimą kaime yra labai pasikeitęs. Anksčiau kaimas reikšdavo darbą, o dabar neretai į kaimą važiuojama ilsėtis. Agroekologijos idėjas vertinanti Henrieta laikosi s...

03/12/2025

Jaukūs pokalbiai - "Tarp mūsų, mergaičių"

29/11/2025

𝑻𝒂𝒊 𝒑𝒂𝒔𝒊𝒌𝒂𝒍𝒃𝒆̇𝒌𝒊𝒎𝒆 𝒂𝒑𝒊𝒆 𝒛̌𝒂̨𝒔𝒊𝒔 🪿 - 𝑺𝒖𝒃𝒑𝒓𝒐𝒅𝒖𝒌𝒕𝒂𝒊

Neturiu nieko bendro su anatomija. Tai ką daryti, kai paskerdi žąsį? Žinojau tik tiek, kad atskyrus galvą nuo kūno, reikia perpjauti pilvą ir bandyti išimti viską, kas yra žąsies viduje. Bet tai nėra taip paprasta. Pasirodo, pirmiausiai reikia perpjauti odą ties kaklo ir krūtinės sandūra ir per šią angą ištraukti per visą kaklą einančią trachėją ir stemplę. Tik tada bus įmanoma išimti visus vidurius.

Perpjovus pilvo odą ir raumenis, pirmiausiai išimami vidiniai taukai. Tada – širdis, kurią iškart dedu į šalto vandens dubenį. Čia pat keliauja ir kepenys. Atskirinėjant kepen*s, reikia labai atsargiai išpjauti tulžį, kad ji nepasileistų. Galiausiai išimamas skrandis. Išėmus skrandį, jį perpjaunu perpus ir pašalinu žolės, smėlio likučius, nulupu skrandžio vidinę plėvelę ir dedu jį šalto vandens dubenį.

Belieka išimti visą likusį žarnyną, išpjaunant kloaką. Plaučių gražiai išimti, kol neperpjauta krūtinė nemoku. Nerandu dar tos paslapties atsakymo. Jei kas žinote ir galite pasidalinti, iškart sakau dėkui. Nežinau ir ką būtų galima padaryti su išimtu žarnynu, tad jis keliauja į atliekas prie plunksnų. Į atliekas keliauja ir uropiginė liauka, kuri paukščiams gamina tirštą, riebų, kompleksinį aliejų (sekretą), susidedantį iš vaškų ir riebalų rūgščių, kuriuo paukščiai sutepa savo plunksnas ir taip jas „impregnuoja“, apsaugo nuo sušlapimo.

Ką daryti su subproduktais? Apie taukus jau rašiau. O kitų subproduktų panaudojimas gali būti labai įvairus. Jei turite daugiau žąsų, tuomet galima pasiruošti tik širdžių, tik skrandžio skilvelių, tik kepenėlių ar tik plaučiukų patiekalų. Tai pažiūrėkime, kokios galimybės.

𝑺̌𝒊𝒓𝒅𝒚𝒔. Jos gali būti panaudotos verdant bet kurią sriubą, viena iš jų - juodsriubė, apie kurią jau rašiau. Tačiau jos gali būti ir papildas kitiems patiekalams. Pavyzdžiui papildyti 𝒔𝒌𝒓𝒂𝒏𝒅𝒛̌𝒊𝒐 𝒔𝒌𝒊𝒍𝒗𝒆𝒍𝒊𝒖̨ sriubą. Ruošiant skilvelius, labai svarbu gerai nupjaustyti, nulupti visas sidabriškai baltas plėves. Ir voila! Verdame kartu su širdimis. Tai tobulo minkštumo raumenukas. Prancūzai naudoja juos ir įvairioms salotoms. Komentare įdėsiu nuorodą į Vieno prancūzo sandėliukas / Vins et fromages pasidalintą receptą.

Kur dėti 𝒑𝒍𝒂𝒖𝒄̌𝒊𝒖𝒌𝒖𝒔? (Aš juos išimu, kai perpjaunu žąsies krūtinę). Tobulai tobuli yra Aukštaitijos krašto virtieniai su plaučiukais. Kartą paragavus, nebekils minčių išmesti plaučiukus. Kaip paruošti įdarą? Išvirti plaučiukus, širdį, kepen*s; atvėsus viską sumaltį, į gautą masę pridėti pakepintų svogūnų, paprieskoniuoti jums tinkamais prieskoniais ir raityti virtienius iš tokios tešlos, kurį jūsų skoniui tinkamiausia. Aš keliu ranką už plikytą tešlą. Bijote vis tik tų plaučiukų, koks bus jų skonis? Tai galiu parekomenduoti - būsite Biržuose, apsilankykite restorane Pilies Skliautai. Jie siūlo tobulo skonio.

𝒁̌𝒂̨𝒔𝒖̨ 𝒌𝒆𝒑𝒆𝒏𝒊𝒎𝒔 gastronomai rašo ditirambus. Prancūzijoje vyksta 𝑓𝑜𝑖𝑒 𝑔𝑟𝑎𝑠 (žąsų kepenėlių) čempionatai. Ką aš su jomis darau? Žąsų kepenų paštetą. Vos pagalvojus apie jį, seilės tįsta. Jo ant mūsų pietų stalo būna tik lapkritį. Iškart po skerstuvių. Kelios dienos ir viskas. Tai tooooks sezoninis patiekalas, jo taip pasiilgstame, kad patys suprantate, kaip laukiame šv.Martyno. Jei dar kas tik ruošiatės pjauti žąsis, dalinuosi receptu.

Prieš pradedant ruošti kepenėles, jas reikėtų kelias valandas pamirkyti piene. Kepenys yra detoksikacijos organas, kuriame gali būti ir tulžies pėdsakų, suteikiančio joms metalo prieskonį ar kartumą. Pienas padeda „ištraukti“ šiuos poskonius. Primenu, kad žąsis draugauja su obuoliais, slyvomis, muskato riešutu, kalvadosu (obuolių brendis, bet tinka ir įprastinis). Kepant naudoju žąsų taukus, bet jei neturite, tiks ir sviestas.

𝐙̌𝐚̨𝐬𝐮̨ 𝐤𝐞𝐩𝐞𝐧𝐞̇𝐥𝐢𝐮̨ 𝐩𝐚𝐬̌𝐭𝐞𝐭𝐨 𝐫𝐞𝐜𝐞𝐩𝐭𝐚𝐬

* Supjaustyti kubeliais ir ant žąsų taukų apkepti svogūną, įtarkuoti obuolį.
* Sudėti supjaustytas kepenėles ir ant nedidelės ugnies apkepti porą minučių.
* Įdėti šaukštą ar du slyvų uogienės (jei neturite slyvų, gal sandėliuke kur pasislėpęs vynuogių ar agrastų džemas), šiek tiek druskos, maltų pipirų. Troškinti kelias minutes.
* Įpilti šiek tiek brendžio. Skoniui subalansuoti įpyliau ir kelis šlakelius naminio acto (tądien po ranka buvo šermukšnių actas, bet puikiai tiks ir obuolių ar juodųjų serbentų).
❗️ Svarbiausia – neperkepkit! Kepenėlės negali išsausėti!
* Visą masę pilam į blenderį. Sublenderiuotą sudedam į indelį, užpilame tirpintais žąsų taukais arba tirpintu sviestu ir dedam į šaldytuvą. Kai viskas sustings, tepam ant skrudintos duonos ir mėgaujamės. Idealiai tinka su fermentuotomis, distiliuotomis ir ąžuolo statinėse brandintomis obuolių sultimis. Tai būna tik kartą metuose. 𝑺𝒌𝒂𝒏𝒂𝒖𝒔!

27/11/2025

Kelias dienas FB robotukai pirštu baksnojo į specialiai man atrinktą turinį. Įkyriai siūlė peržiūrėti vienos organizacijos surengtos Seime diskusijos įrašą. Vakar prisėdau, peržiūrėjau ir pasidarė labai liūdna. Organizacija deklaruoja, jog pagrindinė jų misija – kovoti su manipuliacijomis ir faktų iškraipymais maisto pasirinkimo ir gamtosaugos srityse. Renginys pavadintas diskusija, kur prie stalo susėdo privačių miškų, stambiųjų ūkių, atsinaujinančių degalų atstovai, Seimo nariai ir kelių mokslo įstaigų ekspertai.

Su pagarba norisi išskirti LSMU Gyvūnų mokslų fakulteto dekanės prof. dr. Elenos Bartkienės, pranešimą „Gyvūniniai produktai ar jų alternatyvos? Visuomenės švietimas, siekiant užtikrinti tvarią ateitį“. Prelegentė sudėtingus mokslinių tyrimų procesus pavertė visiems suprantama kalba, kurioje dominavo skaičiai ir faktai. O toliau... O toliau manipuliacija, faktų kraipymai ir labai aiški panieka visiems, kas savo veikloje pasisako už pagarbą gamtai, siekį mažinti jai daromą žalą ir bandymus sugyventi darnoje. Liaudies išmintis byloja – kuo pats kvepi, tuo kitus tepi.

Neturiu tikslo ginti kai kurių aktyvistų veikimo principų, čia jų laisvė rinktis, kokiomis priemonėmis jie tai daro. Bet sutikite, jog ant tabako gaminių pakuočių ne gėlytės ir palmių paplūdimiai piešiami. Jei aktyvistai kelia vieną ar kitą klausimą, tai turbūt reikėtų sėsti prie diskusijų stalo su faktais, argumentais ir ieškoti sprendimų. Renginio metu viskas, kas susiję su gamtosauga buvo nurašyta ant „rėkiančiųjų“ agroterorizmo. Specialiai ar ne, bet klausytojams į pasąmonę buvo „įdiegtas" skambus terminas - agroterorizmas. Jį jau pasigavo žiniasklaidos atstovai. Čia norisi pasitikslinti - ar ne skambiomis antraštėmis ir emociniais paveikslėliais buvo kaltinami tie „rėkiantieji"? Tai rezultatas 1:1. Esate toje pačioje lygoje.

Visuomenė keičiasi. Kelia klausimus, aktualius tam laikmečiui. Pažiūrėkime atgal ir pamatysime, jog vištos vis tik gali būti laikomos ne narvuose. Turėjome ūkių, kuriuose jos ir prieš tas skandalingas akcijas lakstė po pievas, nes toks buvo tų ūkininkų vertybių pamatas. Manau, kad ateis laikas ir suvokimui, jog specialiai dėl kailio auginti gyvūnus XXI a. būtų keista. Ne, aš nesu prieš kailius. Man keista, kad nepastebėjau, o gal nevyksta jokios diskusijos, keliančios klausimus, kodėl rinkoje nebeliko avių, ožkų kailių – kur jie dedami? Utilizuojami? O jei visuomenėje būtų ugdoma tvaraus vartojimo samprata, tai vietoj sintetinių kailių, kurių gamybai reikalingi milžiniški resursų ištekliai ir kuriama tarša, būtų remiama, o ne marginalizuojama kailinių produktų gamyba? Turbūt tai liks tik retoriniu klausimu.

Renginio metu miškininkų atstovai savo prezentacijoje baksnojo į skaičius ir faktus. Savo skaičius ir faktus. Visiškai ignoruodami gamtos mokslų specialistų teiktą informaciją, kodėl buvo vykdomi vieni ar kiti miškų kirtimo atvejai prie pelkių ar žemyninių kopų. Rezultatas 2:2, vis dar ta pati lyga.

Atsinaujinančių degalų atstovai teigė kokį gėrį kuria, augindami rapsus ir grūdines kultūras. Tokiu būdu išlaisvina šalį nuo degalų priklausomybės. Iš ūkininkų superka žaliavas, taip remia vietos verslus, o ne importuoja palmių aliejų. Pagamintos produkcijos neeksportuoja, viskas skirta tik mūsų vartotojams. Tuo tarpu kito atstovo prezentacijos metu buvo pasigirta, kiek investuojama į šį sektorių, kiek sukurta darbo vietų regione ir kokios yra eksporto apimtys. Tai katro teiginiai eksporto klausimais teisingi ? Kurios šalies žemės resursai naudojami kilniais eksporto tikslais? Rezultatas 3:3, kol kas - lygiosios.

Ūkininkų atstovai nuolat akcentavo – gana saviplakos, pažiūrėkite, kokie mes geri, kaip inovatyviai dabar dirbame laukus, atsakingai tręšiame. Ir vos po kelių minučių iš mokslo atstovų girdime, kiek tyrimų metu aptikta to tvaraus tręšimo, pesticidų ir sunkiųjų metalų liekanų augalinio maisto ėminiuose. Ir visa tai keliauja ant mūsų stalo. Cheminis paršelių kastravimas, anot ūkininkų, būtų baisus blogis žmogaus organizmui. Visko gali būti, neišmanau šio klausimo, tad norėtųsi kelių sričių atstovų įžvalgų. Bet tuomet kyla klausimas, o tos „tvarios ir inovatyvios“ trąšų, pesticidų ir sunkiųjų metalų liekanos yra būtini maisto papildai žmogaus organizmui? Po įnirtingos kovos rezultatas lygus - 4:4.

Ūkininkai tvirtino: mes nekenkiame gamtai, pažiūrėkite, kaip mažai dar užteršėme upes, ežerus, gruntinius vandenis palyginus su kitomis ES šalimis. Mes neturime nieko bendro su klimato kaita. Pripažinkime tą kaitą, kaip force majeure, ir toliau taip darykime, kaip Jurgelis daro. Koks rezultatas? Tas pats lygis - 5:5

Renginio iniciatorė ištraukė skaičius iš rekvizitai lt apie aktyvistų per kelerius metus gautas pajamas. Atkreipė dėmesį į keistą tų pajamų augimą. Tai galime ištraukti tokius ir mes. Plikus skaičius be jokių paaiškinimų. Ir ką matome? Tris metus renginio organizatoriaus sąskaitoje figūruoja 0 pajamų, o 2024 m. - 31400 Eur. Oho, koks augimas! Tai kieno pinigai? Kieno interesus atstovaujama, nes kaip ištarta per prezentaciją - tik ką gimęs NVO. Pasiklausius „diskusijos“ dalyvių pasisakymų ir matant organizatoriaus pritarančius linkčiojimus ties kiekvienu, nelabai ir kyla klausimas, kieno interesus atstovaujama. Manipuliacijų rezultatas - 6:6.

Kaip lengva manipuliuoti „faktais“ parodžiau ištrauktais rekvizitai lt duonbazės skaičiais. Siautulingų permainų laikais kritinis mąstymas yra būtinas. Skaitykime, tikrinkime tai, ką skaitome. Antraštės ir deklaracijos dar nieko nereiškia.

Pabaigai rekomenduoju apsilankyti gamtosaugos atstovo Liutauras Stoškus FB profilyje, kuriame jis faktais ir skaičiais išsako argumentus „diskusijos“ metu keltiems klausimams. Kodėl tai daro savo FB profilyje? Nes renginio metu „diskusijoms“ buvo skiriamos 2 minutės pasisakančiajam. Nebuvo suteikta jokia galimybė oponuoti. Į dvi minutes galima sutilpti tik pritariant jau išsakytiems teiginiams. Kažkur tai jau girdėta, tiesa? Kauno visvaldybė ne vienerius metus taiko tokio formato „diskusijas“ tarybos posėdžių metu. O kur registruota naujai gimusi NVO? Atspėjote, Kaune.

Planavau šiandien rašyti apie žąsų kepenėles, bet kad labai mintis sujaukė ta „diskusija“. Palieku žąsį rytdienai, kai mintys sugrįš į savo vietas.

24/11/2025

Kai pirmą kartą pamatai sniegą ir dar už aptvaro ribų 🐑