Sraigūno gardas

21/07/2026

Kokybės inspektoriai apžiūri, ar tinkamai įbetonuoti kamino karkaso laikikliai. Kokybės ženklas buvo įspaustas vos spėjus išbetonuoti, tad teko apsaugines barikadas statyti.

07/07/2026

Mūsų ūkio kaimynystėje vyksta skautų stovykla. Vaikai puikūs, žingeidūs ❤️ Tačiau XXI amžiuje gijos su kaimu, gamta yra sutrūkusios. Ir tikrai ne vaikai dėl to kalti. Tad mūsų ūkio gyventojai jiems kalba žmonių kalba ❤️

24/06/2026

📣 DĖMESIO! 📣

🎉 NEMOKAMA edukacija „Patirk šienapjūtę“ 🎉

Kaip pasakytų žemaičiai – subalansuota tiek katmergėms (liet. paauglėms), tiek cilvekams (liet. bernams / vaikinams).

O jei rimtai – tai atostogos tikrame kaime, kur kvepia ką tik išdžiūvusiu šienu, avies vilna ir šlapia žąsies plunksna. Nesurežisuotas, ne pramoginis, o tikras kaimas. Kaimas, kuris liks atminties vingiuose amžiams ir iškils iš pasąmonės vos užuodus šviežio šieno kvapą.

12/06/2026

Atrodo, jog keliaujant po Europą nelabai kas turėtų stebinti. Tačiau visai netikėtai Briuselyje teko patirti, kas yra „kultūriniai akiniai“.

Vienos vakarienės metu prie stalo susėdome su belgais ir prancūzais. Kai buvo patiektas pagrindinis patiekalas – jautienos troškinys, išgirdome prancūzakalbių frazę: „Ah, carbonnade!“ Suklusome. Koks dar karbonadas, juk čia troškinys! Prancūzų pasiteiravome, ar gerai išgirdome, jog šį patiekalą jie vadina karbonadu. „Taip, taip, – atsakė jie, – karbonadas.“ Tuomet paklausėme, kodėl jie jį taip vadina. Šie tik pakraipė galvas: „Kaip tai kodėl? Juk padažas tamsus!“

Mhm... Tada jau puolėme „gūglinti“: kaip čia dabar? Pasirodo, lotyniškas žodis carbo (anglis) prancūzų kalboje virto charbon, vėliau – charbonner (apdeginti, paversti anglimi) ir daiktavardžiu carbonnade. Istoriškai Prancūzijoje bei Belgijoje carbonnade dažniausiai buvo siejama būtent su jautiena (troškinama tamsiame aluje). O tai, ką mes esame įpratę vadinti karbonadu – muštą kiaulienos kepsnį, mūsų kultūroje įteisino sovietinis kulinarijos standartas (GOST).

Tai tiek įspūdžių iš mūsų viešnagės ES širdyje.

11/06/2026

Briuselio regiono vyriausybė dar 2015 m. patvirtino oficialią „Good Food“ strategiją, kurios tikslas – sukurti tvarią maisto sistemą ir sumažinti miesto anglies pėdsaką. Regiono valdžia aktyviai remia ir finansuoja miesto žemės ūkį (pranc. agriculture urbaine). Dėl šių dotacijų mieste sparčiai kuriasi profesionalūs daržininkai, grybų augintojai rūsiuose, šiltnamiai ant stogų ir nedideli gyvulių ūkiai.

Taip, gyvulių ūkiai mieste!!! Davidas D’Hondtas, su kuriuo drauge sėdėjome prie vakarienės stalo, kukliai užsiminė, jog ES sostinės širdyje gano 50 ėriavedžių, kurios padeda išlaikyti gerą daugiamečių pievų būklę mieste, o bandos prieaugis keliauja tiesiai pas vietos restoranų šefus.

„Good Food“ strategija remiasi šiais principais:

* Vietinė ir sezoninė produkcija. Prioritetas teikiamas maistui, užaugintam tiesiogiai Briuselyje arba aplinkiniuose regionuose (trumposios tiekimo grandinės), visiškai atsisakant nesezoninių ingredientų.

* Mažiau gyvūninių baltymų.
Maitinimo įstaigos įsipareigoja savo meniu turėti patrauklių vegetariškų ir veganiškų alternatyvų, o jei naudojama mėsa, suvartojama viskas – nuo nosies iki uodegos galiuko.

* Kova su maisto švaistymu.
Įstaigos privalo laikytis atliekų mažinimo (zero-waste) strategijos ir efektyviai valdyti likučius, t. y. klientams siūlyti specialias dėžutes nesuvalgytam maistui išsinešti (Briuselyje vadinamas „Rest-O-Pack“).

*Ekologiškumas.
Draudžiama naudoti narvuose laikomų vištų kiaušinius, skatinamas sertifikuotų ekologiškų produktų naudojimas ir gaminimas tik iš šviežių, o ne pramoniniu būdu apdorotų ingredientų.

Pagal šią strategiją buvo parengta maitinimo įstaigų sertifikavimo programa „Good Food Resto“, kurią gauti gali tiek prabangūs restoranai, tiek socialinių projektų kavinės, universitetų, mokyklų, ES institucijų valgyklos ar net gatvės maisto furgonėliai, jei tik jie atitinka vertinimo kriterijus.

1 kepuraitė reiškia, kad įstaiga atitinka visus privalomus bazinius kriterijus (pvz., siūlo vegetarišką patiekalą, rūšiuoja atliekas).

2 kepuraitės – maitinimo įstaigos atitinka ne tik bazinius reikalavimus, bet ir didelė dalis ingredientų yra vietiniai bei ekologiški.

3 kepuraitės - aukščiausias įvertinimas. Maitinimo įstaiga yra tvarumo lyderė – beveik visas meniu yra ekologiškas, vietinis, o maisto švaistymas praktiškai lygus nuliui.

Vizito metu pietaujant ir vakarieniaujant tokio tipo kavinėse mūsų visų akys krypo į vieną išskirtinumą. Maitinimo įstaigos ant sienų turi savo produktų tiekėjų žemėlapius, kuriuose sužymėta viskas: iš kurio ūkio atkeliauja sviestas, aviena, daržovės, jautiena ar žuvis.

Nedidelė smulkmena, bet labai iškalbinga. ❤️

➡️ + + +

Slow Food International
Slow Food Community in Lithuania
Slow Food Farms LT

10/06/2026

Briuselio regionas yra labiausiai urbanizuotas regionas visoje Belgijoje, kuriame užstatyta žemė ir infrastruktūra užima net 80,6 % viso ploto. Sostinės regionas pasižymi itin dideliu tankumu – 162 km² plote gyvena apie 1,26 mln. žmonių, o gyventojų tankumas siekia maždaug 7 500 žm./km².

Istoriniame centre urbanizacija yra beveik šimtaprocentinė, o žalieji plotai sudaro vos 10 %. Kokia nuostaba buvo ryte pažvelgti į viešbučio, įrengto buvusios alaus daryklos pastate, kiemą, kuriame žaliavo vešlus daržas! „Slow Food International“ 27 ES šalių delegatus įkurdino miesto daržininkystės komplekse.

„Atelier Groot Eiland“ (Didžioji sala – kadaise tai buvo pramoninė sala, kuri išnyko 1871 m., žemėmis užpylus senosios Senos upės vagos dalį) dabar yra vienas žinomiausių miesto daržininkystės ir socialinės ekonomikos projektų, kuris švenčia jau 40 metų jubiliejų. Buvusio bravoro teritorijoje žaliuoja SPIN tipo daržas (angl. Small Plot Intensive – intensyvus ūkininkavimas mažame sklype). Net ir labai mažose miesto erdvėse (kiemuose, skveruose ar ant stogų) siekiama užauginti didžiulį ekologišką derlių. Tai pasiekiama augalus sodinant labai tankiai ir nuolat keičiant kultūras sezono metu.

Šiuo metu „Groot Eiland“ iš viso valdo apie 5 ha teritoriją pačiame Briuselio centre ir užmiestyje. Visi daržai, išskyrus nedidelį eksperimentinį daržą ant dangoraižio stogo, turi ekologinius sertifikatus. Ūkiuose dirba sunkumus išgyvenantys sostinės gyventojai arba imigrantai. Tai puiki galimybė įgyti darbo patirties ir sėkmingai integruotis į visuomenę.

Visa išauginta produkcija keliauja į organizacijos valdomas kavines ir užkandines (pavyzdžiui, „Bel Mundo“ ar „Bel'O“), kurios taip pat suteikia darbo vietas socialiai pažeidžiamiems asmenims. Kita dalis parduodama čia pat įkūrtoje ekologinių produktų krautuvėlėje „The Food Hub“, kurios darbuotojai specialiais dviračiais užsakymus gali išvežioti ir į namus.

Dalį pajamų organizacija gauna iš kavinių, užkandinių, krautuvėlės, viešbučio bei medienos dirbtuvių teikiamų paslaugų, o kita dalis gaunama kaip subsidija iš nacionalinių, regioninių ir vietos biudžetų.

Mūsų gausi delegacija turėjo galimybę realiai suvokti, ką reiškia „Slow Food“ šūkis – „Good, clean and fair food for all“ (geras, švarus ir teisingas maistas visiems). Daržuose auginama, o su aplinkiniais ūkiais bendradarbiaujama parduodant ir kavinių meniu naudojant didelę produktų įvairovę. Visi jie užauginti laikantis agroekologijos principų, o socialinis aspektas suteikia galimybę jautriausiai visuomenės daliai jaustis visaverčiais bendruomenės nariais.


Slow Food International
Slow Food Community in Lithuania
Slow Food Farms LT

09/06/2026

Briuselis pasitiko nešienautomis pievomis ir medinėmis tvoromis. Tarpusavyje juokavome – erkės aptvertos, kad neužpultų Europos Sąjungos sostinės gyventojų ir svečių. Mintyse iškart iškilo Vilniaus batalijos dėl žaliųjų erdvių ir šiandieniniai savivaldybių reikalavimai pirmąjį šienavimą atlikti iki gegužės 31 d., tarsi niekas nebūtų girdėjęs apie (gegužė be žoliapjovių).

Briuselio transformacija į vėlyvąjį šienavimą (fauche tardive) ir bioįvairovės gerinimą buvo ilga. Pirmasis integravimo etapas prasidėjo dar 1980–1989 m. (!!!), o visuotinė integracija įvyko 1997 m. Visuomenės vertinimas iš pradžių buvo panašus kaip ir Lietuvoje, su tais pačiais argumentais. Tačiau pritaikius „tvarkingų pakraščių“ kompromisą – palei pėsčiųjų takus ir gatves nupjaunama 1–2 metrų pločio juosta, kad aplinka atrodytų prižiūrima, o likusi plotų dalis paliekama laukinei gamtai – aistros nurimo.

Kodėl apie tai rašau? Lietuva antrą kartą yra atstovaujama „Terra Madre Europe“ renginyje, kuris vyksta Briuselyje. Jo tikslas – į ES politikos širdį sukviesti ūkininkus, kurie prie Europos Parlamento nekurena padangų laužų ir nelaido traktorių sirenų, bet susitinka konstruktyviai diskusijai su politikais. Jie renkasi aptarti vieno svarbiausių dalykų – ką reikėtų keisti, kad visuomenė turėtų galimybę gyventi neužterštoje aplinkoje, gerti švarų vandenį ir maitintis visaverčiu ekologišku maistu už prieinamą kainą.

„Terra Madre Europe“ renginyje ne tik sėdime prie diskusijų stalų, bet ir dairomės po puikius pavyzdžius, kurie įrodo: viskas įmanoma. Viskas priklauso tik nuo mūsų vertybinio stuburo. Su Aiste iš Laimybė ūkio siunčiame linkėjimus ir netrukus dalinsimės įkvepiančiais pavyzdžiais!




Slow Food International
Slow Food Community in Lithuania
Slow Food Farms LT

02/06/2026

🩺💊💉🚑 🛏
Palatų sezonas atidarytas...
Mažylis vakar susižalojo akį. Kur? Kaip? Žino tik jis. Vienintelis spėjimas - brolis ar sesė lipdami vienas kitam per galvas pažeidė su nagu. Nuskausminamieji suduoti, žaizda su virintu vandeniu praplaunama, snargliai išvalomi (ašarojo, tai ir snargliuojasi, o tada sunku kvėpuoti). Maistas tirpdomas į košę ir su švirkštu sušvirkščiamas tiesiai į gerklę. Užklotas, apklotas dabar ramiai snaudžia. Organizmas dar labai trapus. Jėgų pasveikti gali ir nepakakti. Bet bandom pastatyti ant kojų.

24/05/2026

Į pagalbą bandome pasitelkti technologines naujoves. Vietoj tradicinės kaliausės - ultragarsinės baidyklės. Lapei vėl iš dantų išplėšeme gaidį. Ūkio teritorija aptverta, bet lapė pralenda per pačią tinklo akį. Pažiūrėsim, ar jai patiks šios garso kolonėlės. Gal kažkas esate jas išbandę ir galite pasidalinti savo patirtimi?

22/05/2026

💔 Liūdna žinia iš Italijos. Iškeliavo Lėtojo judėjimo pradininkas, Slow Food įkūrėjas. Dar spėjau gauti Jo palaiminimą. Tikėjausi rugsėjį dar sykį apkabinti... Lengvos kelionės, Carlo Petrini 💔

Today, in the town of Bra (Italy), Carlo Petrini passed away at the age of 76.

A visionary leader and public intellectual with a profound commitment to the common good, human relationships, and the natural world, Carlo Petrini founded Slow Food, the international Terra Madre gathering, and the University of Gastronomic Sciences in Pollenzo. Through these initiatives, he brought to life a global movement rooted in the values of good, clean, and fair food for all, connecting communities, farmers, food artisans, cooks, activists, and young people across the world.

“Those who sow utopia reap reality” - a phrase Carlo Petrini loved to say - encapsulates his life. He firmly believed that dreams and visions, when they are just, capable of inspiring collective participation, and pursued with conviction, are not impossible to achieve.

He combined the ability to dream with a deep sense of joy and collective purpose, paving concrete paths toward social change. His work was always rooted in collaboration with others, especially younger generations, and guided by passion, empathy, and fraternity.

His energy, his determination, and his lifelong dedication to others will remain a guiding force for the entire Slow Food movement and for all those who shared his vision.