12/12/2025
Pasaulis be karvių
Tai būtų tiesus kelias į apokalipsę, na aš bent jau taip manau. Bet čia tik dokumentinio filmo pavadinimas, kurio išankstinę peržiūrą turėjom galimybę vakar pamatyt.
Vienintelė mintis man kirbėjusi žiūrint: čia mes tikrai taip žemai puolėm kaip žmonija, kad yra poreikis kurti dokumentinius filmus, kad įrodyti jog karvės vertos gyventi ant šios žemės? O čia nėra savaime suprantamas dalykas?
�Bet vis dažniau susivokiu, kad savaime suprantamų dalykų nėra. Visiem tas “savaime suprantama” yra skirtinga, pvz., kai kam atrodo, kad augalinė mityba išgelbės pasaulį, arba kad karvės didžiausias teršėjas ir klimato kaitos variklis.
O dar pridėkim legendinę frazę “reikia išmaitinti pasaulį” ir to maistingu maistu nepadarysim, o čia karvės neva tai ėda, ką žmogus galėtų ėsti, oi valgyti.
Na kaip ten bebūtų, kas ką suprastų ir ko ne dokumentikoj lyg ir bandoma pateikt abiejų pusių argumentus, bet tik kad turbūt tas niekur neveda.
Po peržiūros Allan Savory, labai taikliai pastebėjo, kad esmės neužkabino, nes visa problema yra valdyme. Ir kad efektyvu nėra lygu geriau. Nei iškastinis kuras, nei karvės kelia globalines problemas, o tik mūsų valdymas.
Karvę efektyviai gali auginti peninimo stotyse visiškai atskirtą nuo ekosistemos, arba gali auginti taip, kad karvė būtų ekosistemos dalis. Ir nors pirmasis variantas atrodo efektyvesnis, turim vertinti ir pasekmes, kurias atneša tas “efektyvumas”. Iš kitos pusės, neefektyvumas nebūtinai reiškia mažiau, klestinti ekosistema visada gausa turtingesnė, nei dykynė.
Ir kalbant apie maisto trūkumą pirmiausia turbūt reiktų kalbėt apie maisto švaistymą. 130kg maisto per metus iššvaisto eilinis europietis, 58.2 milijonai tonų maisto iš viso tik Europoje.
Šitoks kiekis maisto generuoja absoliučiai beprasmes emisijas, apie kurias girdime rečiau.
Galiausiai, turbūt atėjo metas suprasti, kad valdymas, kurio kredo yra begalinis augimas, ribotų resursų planetoje, veda į savidestrukciją arba apokalipsę.
