03/09/2026
Senolių išmintis ir dabartinis hidrolatų gamybos procesas remiasi ta pačia pamatine idėja – paimti iš gamtos jos stipriausią gydomąją jėgą. Tačiau nors tikslas tas pats, pati išgavimo paslaptis ir gauta priemonė šiek tiek skiriasi.
Močiutės verdamose arbatose (užpiluose) ir ištraukose (užpiltinėse su aliejumi ar spiritu) augalo veikliosios medžiagos pereina į vandenį arba kitą skystį tiesiogiai jame mirkstant. Taip gautame gėrime ar tepale lieka ne tik eteriniai aliejai, bet ir tamsūs pigmentai, kartumynai, raugai, bei kitos sunkesnės tvarios medžiagos.
Hidrolatas yra dar gilesnis, subtilesnis ir švaresnis gamtos virsmas:
Garų stebuklas: Alembike žolelės nėra verdamos vandenyje – per jas eina karšti vandens garai. Garas išlaisvina lengviausias, pačias vertingiausias augalo daleles ir eterinius aliejus, o paskui, atvėsęs kondensatoriuje, vėl pavirsta skysčiu.
Švara ir koncentracija: Hidrolate nelieka jokių nuosėdų, spalvos ar sunkiųjų medžiagų – tik skaidrus, prisotintas ir labai švelnus augalo „vanduo“. Dėl to jis yra kur kas švelnesnis už spiritines ištraukas, bet dažnai gyvybingesnis ir ilgiau išlaikantis savybes nei tiesiog užplikyta arbata.
Taigi mūsų gaminami hidrolatai yra tiesioginė senovinės liaudies medicinos evoliucija – tai ta pati močiučių rinktų žolelių išmintis, tik išgauta pasitelkiant šiek tiek pažangesnę, šimtmečius tobulintą alchemiją.
Mūsų šeima hidrolatus naudoja jau seniai. Čiobrelių, šalavijų, raudonėlių, ramunėlių, dilgėlių, kraujažolių, liepų…
Kai užklumpa peršalimo sezonas – gerklės perštėjimas, sloga, užgulusi nosis ar tiesiog jaučiamės prasčiau – griebiamės hidrolatų. Purškiame į gerklę, nosį, ant veido, darome inhaliacijas. 🌿
Kuris iš jūsų pamėgtų hidrolatų šiuo metu turi pačią ypatingiausią istoriją ar labiausiai džiugina savo kvapu?Jurgita Marazienė